Papa Francisco Hakotu Jornada Moris Ho Tinan 88

Nasional2230 Views
banner 468x60

DiliPost.com – Papa Francisco  hakotu jornada moris iha Segunda-feira Páskua, 21 Abril 2025, ho tinan 88 iha ninia rezidénsia iha Casa Santa Marta Vatikanu nian.

Iha tuku 9:45 AM, Kardeál Kevin Farrell, Camerlengo husi Kámara Apostólika, fó sai kona-ba Papa Francisco nia mate husi Casa Santa Marta ho lia fuan sira-ne’e:

banner 336x280

“Maun-alin doben sira, ho tristeza boot ha’u tenke fó sai kona-ba ita-nia Santu Padre Francisco nia mate. Iha tuku 7:35 ohin dadeer, Bispu Roma nian, Francisco, fila hikas ba Padre nia uma. Ninia moris tomak dedika ba servisu Na’i nian no ba Ninia Kreda. Nia hanorin ita atu moris valór sira Evanjellu nian ho korajen, fidelidade, liuliu iha domin universál kiak liu no marjinalizadu liu. Ho agradesimentu boot ba ninia ezemplu nu’udar dixípulu loos Na’i Jezús nian, ami elojia Papa Francisco nia klamar ba domin mizerikórdia rohan-laek Maromak Ida de’it no Trindade nian,” haktuir Kardeál Kevin Farrell liu husi konferesia imprensa,Segunda feira (21/04) ohin.

Nia hatutan, amu-Papa tama iha Ospitál Poliklínika Agostino Gemelli iha loron-sesta, 14 Fevereiru 2025, hafoin sofre moras bronkite durante loron balun.

Papa Francisco nia situasaun klínika sai aat liután, no nia médiku sira diagnoza pneumonia bilaterál iha loron-tersa, 18 Fevereiru.

Liutiha loron 38 iha ospitál, saudozu Amu-Papa fila ba nia rezidénsia Vatikanu nian iha Casa Santa Marta hodi kontinua nia rekuperasaun.

Iha tinan 1957, iha nia tinan 20 resin, Jorge Mario Bergoglio hetan operasaun iha nia rain Arjentina hodi hasai parte ida hosi nia pulmaun ne’ebé afetadu hosi infesaun respiratóriu maka’as.

Nu’udar nia sai ferik-katuas, Papa Francisco sofre beibeik moras respiratóriu sira, to’o kansela vizita planeadu ida ba Emiradu Árabe Unidu iha fulan-Novembru 2023 tanba gripe no inflamasaun pulmaun nian.

Iha fulan-Abril 2024, matebian Papa Francisco aprova ona edisaun atualizadu ida hosi livru litúrjiku ba ritu funeráriu papal sira, ne’ebé sei orienta misa funerál ne’ebé seidauk fó sai.

Edisaun daruak hosi Ordo Exsequiarum Romani Pontificis introdús elementu foun oioin, inklui oinsá maka Papa nia ruin mortál sei trata hafoin mate.

Konstatasaun mate nian akontese iha kapela, envezde iha kuartu ne’ebé nia mate, no nia mate-isin tau kedas iha kaixaun laran.

Tuir Amu-Bispu Diego Ravelli, Mestre hosi Serimónia Apostólika sira, matebian Papa Francisco husu ona atu simplifika ritu funeráriu sira no foka ba espresa fiar hosi Kreda iha Kristu nia Isin Moris-Hi’as.

“Rituál ne’ebé hafoun,” dehan Arsebispu Ravelli, “buka atu subliña liután katak funeral Pontífise Romanu nian maka ida ba pastor no dixípulu Kristu nian no la’ós ba ema ida ne’ebé maka’as iha mundu ida-ne’e.”  (aza)

banner 336x280

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *