Dilipost.com Likisa, 12 Dezembru 2025 – IX Governu Konstitusionál liuhosi Ministériu bá Assuntus Kombatentes Libertasaun Nasionál (MAKLN), hamutuk ho Conselho dos Combatentes da Libertação Nacional (CCLN), kontinua realiza seremonia de Prestasaun Honras Fúnebres de Estado hodi halo’ot tán restos-mortais hamutuk 50 iha Jardím dos Herois e Mártires da Pátria Likisá.
Seremónia ne’e realiza ho baze bá Dekretu Prezidente Repúblika, Númeru 130/2025, ne’ebé aprova realizasaun konsensaun de oñras Fúnebres Sipultamento semiteiro de Jardím dos Herois da Pátria de Likisa, os 50 restos-mortais dos Combatentes da Libertasaun Nacional.
Artigu 11 hosi Konstituisaun RDTL, rekoñesimentu no valorizasaun bá rezisténsia sekular Povu Maubere nian, kontra dominasaun estranjeira, no kontributu hosi ema hotu-hotu ne’ebé luta ona bá independénsia nasionál.
Lei Númeru 3/2006, loron 12 fulan-Abríl, kona-bá “Estatutu Kombatentes bá Libertasaun Nasionál (EKLN), alterada ona bá Lei Númeru 9/2009, loron 29 fulan-Jullu, no Lei Númeru 02/2001, loron 23 fulan-Marsu, no Lei Númeru 03/2024, loron 12 fulan-Juñu, alterasaun da-toluk hosi Lei Númeru 03/2006, loron 12 fulan-Abríl kona-bá, Estatutu Kombatentes bá Libertasaun Nasionál (EKLN), referida bá vontade hodi omenaze esforsu sira ne’ebé manifesta hosi Kombatente sira Libertasaun Nasionál nian, iha luta bá independénsia nasionál.
Sekretáriu Estadu Veteranus (SEV), Cesar dos Santos da Silva “Merak”, lori MAKLN ho CCLN nia naran hato’o agradesimentu wain ho profundu gratidaun bá entidades estadu nian ho família Mártir sira, tanba partisipa ona iha seremónia fúnebre ida-ne’e.
“Agradese mós bá apoiu no kontribuisaun no kooperasaun parte hotu-hotu nian, tantu F-FDTL no PNTL no apoius koletivus ou singuléres, ne’ebé disponibiliza hosi individus ka instituisoens do estadu ou privadas, hodi suporta realizasaun bá programa sipultamentu bá restos-mortais iha jardím dos herois Município de Likisa,” hateten Sekretáriu Estadu “Merak” iha diskursu iha serimomia fúnebre Resto Mortais iha Likisá.
Eis FALINTIL ne’e agradese dala-ida tán bá reverendu amu selebrante no reverenda madre sira, bá ekipa litúrjia no ekipa korru durante seremónia missa agradesimentu nian ne’ebé hala’o ona iha kin-feira, (11/12/2025) horseik.
“Bá Corpos Bombeiros, nomós bá ekipa EDTL, no bá konvidadus no partisipantes tomak, ho ita-bo’ot sira nia prezensa, realsa erzultadus satisfatórius iha sirkumstánsia istóriku ida-ne’e,” hatutan Merak.
Governante ne’e informa mós katak, iha tinan 2025, MAKLN hamutuk ho CCLN realiza seremónia iha munisípiu tolu, mak hanesan, Lautém-Lospalos iha loron 24 fulan-Outubru tinan 2025, ho restos-mortais hamutuk 57. Tuir mai, iha Munisípiu Manatuto, iha loron 18 fulan-Novembro tinan 2025, ho restos-mortais hamutuk 103.
“Ohin, dia 12 de dezembru, ita finaliza seremónia Fúnebres Sipultamento bá 50 restos-mortais hosi Munisipiu Likisá, iha jardím dos herois Likisá rasik,” informa Sekretáriu Estadu Veteranus.
Sekretáriu Estadu asuntu Veteranus ne’e realsa mós, MAKLN prevee hela bá tinan 2026, sei hala’o programa ne’ebé hanesan iha munisípiu tolu. Munisípiu Ermera ho restos-mortais hamutuk 755, akumuladus iha urnas 755. Munisípiu Ainaro ho restos-mortais hamutuk 2800, ne’ebé akumuladus iha urnas 2800.
“Ami prevee mós katak iha oportunidade ami sei avansa bá munisipiu Manatuto propriamente dito Posto administrativu Natarbora, ho restos-mortais hamutuk mill oito centos (1800), kuaje dois mill (2 mill), purtantu, ho programa ne’ebé iha, ami só bele hala’o iha tinan 2026,” tenik “Merak”.
Bá previzaun ida-ne’e, MAKLN hamutuk ho CCLN hanoin ona atu forma ekipa komisaun eventuál ida, hodi halo preparasaun bá programa refere, no MAKLN ho CCLN sei haree, estuda, formas, métodu no mekanízmus hodi jere programa ida-ne’e, tanba munisípiu tolu ne’e mai ho númeru restos-mortais ne’ebé mak boot teb-tebes. Ermera 755, Ainaro 2800, Manatuto iha Posto administrativu Natarbora hamutuk 1600 to’o 1800.
“ Hanesan ohin ha’u dehan, iha planu, MAKLN sei hamutuk ho CCLN iha tinan fiskál 2026, atu hala’o sipultamentu restos-mortais iha munisípiu tolu, hanesan ohin ha’u temi naran. No bá ida-ne’e, ami sei hala’o, la simultanea, maibé konsekuentemente. Depois munisipiu ida mak foin ami hakat bá munisipiu seluk, to’o ami remata munisipiu tolu,” dehan Sekretáriu Estadu Merak.
Iha fatin hanesan, Tenente Jenerál Reformado, Lere Anan Timur (LAT), hateten sente triste, tanba sei hanoin família sira ne’ebé oras ne’e lakon sira nia oan, sira nia família, no sira ninia parente durante rezisténsia iha luta bá libertasaun nasionál rai ida-ne’e nian.
“Ita nu’udár ema, seim dúvida ita sente falta bainhira ita-nia maluk ida laiha ita-nia sorin. Depois 50 anos, ita haree bá família sira ne’ebé lakon nia oan, ninia laen, ninia família, nia parente, sei tanis. dala-ruma, aban-bainrua ita-nia oan, bei-oan sira maka keta bá tau de’it ai-funan karik,” hateten LAT iha nia diskursu.
Ohin entrega bandeira ne’e simbóliku, hanesan reprezenta ninia maluk, ninia oan, ninia aman, ninia alin, ninia família, ninia parente ninia isin. Sira rei, sira tanis, Bá sira ne’ebé família la lakon bá funu, basa-liman, bá Viva RDTL ho hamnasa, ho kontente.
Eis FALINTIL no Komandante Rejiaun Ponta-Leste ne’e dehan, sira ne’ebé mak lakon sira nia família bá rai-doben ida-ne’e, atu sai nasaun soberanu no independente, sira basa-liman, maibé, hafalun ho sira nia mata-been, ho sira nia fuan-kanek.
“Hanesan uluk, no dala-ruma imi mós rona, Jornalista sira husu Maun Prezidente, José Ramos-Horta ninia inan. Ita ohin loron ita ukun-aan ona, Ama kontente ka lae? Ama dehan hanesan ne’e, ita bele ukun-aan, mais, ha’u la kontente, tanba ha’u nia oan mate hotu bá iha funu. Entaun, ida-ne’e mak ha’u hanoin katak, ita la minimiza Timor-Oan ida-rua ninia esforsu. Ita hotu-hotu nia kontribuisaun mak ohin ita hetan nasaun lívre no soberanu,” haktuir LAT.
Tanba ne’e maka, hanoin katak maluk sira ne’ebé agora halo’ot, iha semiteiru Likisá ida-ne’e, hanesan mós iha munisipiu sira seluk. husu sira akompaña nafatin, sira tau matan bá nafatin, Tanba sira mate bá nasaun ida-ne’e, bá rai ida-ne’e, no sira nia objetivu maka dehan katak, mate ka moris, ukun-rasik aan.
Tuir Lere, Ukun-aan rasik la’ós fím. Maibé, Ukun-rasik aan sai hanesan meiu ida, atu ita bele dezenvolve Ita-nia rain, atu bele moris di’ak.
“Tanba ne’e mak, hanoin katak, ha’u nia liafuan to’o iha ne’e, dala-ida tán ha’u agradese bá partisipante sira hotu, liu-liu bá família Herois, Mártires sira ne’ebé que agora haloot iha ne’e. Sira ne’e mak heroi. Ita ne’ebé que sei moris, ita la’ós heroi. Ita FALINTIL ne’ebé que ita moris hela agora ne’e, ita la’ós heroi. Maibé, ita la’ós tauk-teen. Ita barani!. Obrigadu!” dehan Lere Anan Timur.
Iha fatin hanesan Primeiru-Ministru en-Ezersísiu atuál Segundu Vise-Primeiru, Ministru Koordenadór bá Assuntus Sosiais, no Ministru bá Dezenvolvimentu Rurál no Abitasaun Komunitária, Mariano Sabino Lopez Assanam afirma, polítika governu no estadu nian liu-hosi MAKLN, halo koordenasaun ho CCLN, hodi kontinua dignifika restos-mortais sira ne’ebé maka balu sei iha fatin-fatin ne’e, atu bele halo’ot iha Jardím dos Herois sira.
“Ita tau Ita-nia Heroi sira iha Jardím dos Herois. Jardím, fatin ne’ebé maka atu buras nafatin, buras ho valór, buras ho prinsípiu, buras ho responsábilidade ho hahalok nu’udár Heroiña, nu’udár Heroi bá ita-nia nasaun Valór ne’e sei buras, para atu kontinua hada’et jerasaun bá jerasaun rai ida-ne’e ninian,”hateten Segundu-vise PM Assanami intervensaun.
Responsável másimu organizasaun rezisténsia RENETIL nian ne’e hateten, Timor-Leste rai ida ki’ik, laiha ema ida mak iha situasaun difísil, nasaun sira barak maka fó apoiu iha liur, ko’alia liu-liu iha konsellu seguransa, sira mantein nafatin ajenda bá TL nia luta, maibé, fizikamente, laiha apoiu direta, Apoia kilat ka apoia materiais funu nian bá FALINTIL.
FALINTIL hamutuk ho Povu Maubere, hamutuk ho nia oan sira, hamrik, para atu habelar luta ida-ne’e hosi frente tolu importante, nu’udár matadalan, nu’udár simbólu. Tiru-malu ne’e sei iha nafatin, maka ita iha frente armada. Frente Klandestina maka kondisiona, fó apoiu totál, apoiu iha vila-laran, apoiu ho lojístika no ho dalan para atu bele reforsa nafatin ita-nia luta.
“ Frente diplomata maka habelar informasaun ne’e bá liur, no ninia oan sira ne’ebé maka iha OJETIL, RENETIL, iha organizasaun Juvenil oioin ne’ebé maka halibur iha prezídium juventude loriku As’wain maka habelar luta ne’e, la’ós de’it iha rai-laran, maibé mós iha Indonézia nia rain,” hakotu Assnami.
JORNALITA : AZACSI QUINÃO












